2020 m. rugpjūčio 14–21 dienomis Purvaičių kaime, Plungės rajone, vyko Žlibinų bendruomenės organizuota savaitinė stovykla 20-iai vaikų iš Žlibinų, Kantaučių, Stanelių ir Plungės. Projektą dalinai finansavo Plungės r. savivaldybė iš lėšų, skirtų vaikų vasaros stovykloms. Stovyklą simboliškai aukomis bei maisto produktais parėmė vaikų tėveliai bei Žlibinų bendruomenės nariai. Savaitė 9–14 metų stovyklautojams neprailgo, nes kasdien vyko įdomių, naudingų, įsimintinų veiklų.

Pirmąją dieną, penktadienį, vaikai įsikūrė, pasistatė indaują bei turėjo nemažai užsiėmimų – pasikartojo stovyklavimo taisykles, mokėsi saugiai naudotis peiliu, kirviu bei kitais įrankiais, taip pat – naudingų mazgų bei kelionės ženklų. Tai, ko išmoko, pravertė statant bendrą indų džiovyklą. Vakare laukė gerasis darbelis (vaikai rovė žoles, išaugusias tarp tvenkinį juosiančių akmenų) bei žaidimai. O temstant – vakaro laužas su dainomis ir žaidimais.2020 m. rugpjūčio 14–21 dienomis Purvaičių kaime, Plungės rajone, vyko Žlibinų bendruomenės organizuota savaitinė stovykla 20-čiai vaikų iš Žlibinų, Kantaučių, Stanelių ir Plungės. Projektą dalinai finansavo Plungės r. savivaldybė iš lėšų, skirtų vaikų vasaros stovykloms. Stovyklą simboliškai aukomis bei maisto produktais parėmė vaikų tėveliai bei Žlibinų bendruomenės nariai. Savaitė 9–14 metų stovyklautojams neprailgo, nes kasdien vyko įdomių, naudingų, įsimintinų veiklų.

Šeštadienį visa grupelė leidosi į žygį. Lydimi vadovų Mykolo ir Kristinos, nukeliavo iki Australijoje gyvenančios Danutės Baltutienės sodybos, o ten bendromis jėgomis priskynė jau persirpusių juodųjų serbentų, iš kurių vėliau virėme kompotą bei uogienę. Grįžimas į stovyklą buvo dar įdomesnis, nes keliavome vasariškomis pievomis, ganyklomis, mišku, bridome per upelį. Taip ir pralėkė diena, o vakarą praleidome žiūrėdami filmą.

Ne mažiau smagus buvo ir sekmadienis. Tądien iki pietų vaikus skautiškų gudrybių mokė Kauno Žaliakalnio tunto vadovai Renata, Guoda, Tadas ir Nerijus. Stovyklautojai išmoko užsikurti laužą be degtukų, užsiminkyti ir išsikepti skautišką duonelę, užvirinti vandenį plastikiniame buteliuke. Po pietų su vadove Kristina siuvosi medžiaginius maišiukus indams ar vaistažolėms. Pasirodo, šie užsiėmimai užima daug laiko. Vakare laukė šv. Mišios ir vėl vakarinis filmas.

Pirmadienio pirmąjį pusdienį stovyklautojai vėl praleido su kauniškiais vadovais. Šį kartą reikėjo išsidrožti šaukštą. Ši užduotis buvo tikrai sunki. Ne visi spėjo su ja su susidoroti iki pietų, tad pratęsė vėliau. Kai kurie pasidavė. Po pietų berniukai mokėsi pasigaminti ietis, o mergaitės su vadove ruošėsi vakaro mūšiui – darė skydus, miltines bombas. Amunicijos gamintojų dėka mūšis buvo įsimintinas visiems jo dalyviams.

Antradienis taip pat pareikalavo iš vaikų daug kantrybės ir užsispyrimo. Mat iki pietų, padedami vadovės Irenos, stovyklautojai suko kastinį. Priešpiet vėl valė tvenkinį – šįkart teko bristi ir rauti žoles iš pakrančių. O po pietų ėjo į netolimą žygį su Mykolu ir Audrone.

Šeštoji diena – trečiadienis – buvo skirta menui. Vaikų kūrybiškumą ugdė technologijų mokytoja Lina. Stovyklautojai mokėsi daryti gipsinius augalų įspaudus, piešė ant akmenukų. Po pietų kūrybinius užsiėmimus vaikai tęsė su Irena ir telšiškėmis skautėmis Ryte bei Mažvyde. Užsiėmimo tema – pynimas iš virvučių. Įmantrių raštų išmokti nepavyko, tačiau kelis mazgus įvaldyti pasisekė. Ir dar liko laiko žaidimams bei estafetėms.

Vakare visa vaikų grupė prisijungė prie greta stovyklavusių skautų ir kartu nukeliavo iki Purvaičių kapinių, kur susitiko su Plungės klebonu Vytautu Gedvainiu ir sudalyvavo restauruoto kryžiaus šventinime.  Po įtemptos dienos laukė vakaro filmas ir kaip visada skanūs naktipiečiai.

Paskutinioji stovyklos diena – ketvirtadienis turbūt pareikalavo daugiausia fizinių jėgų – vyresnieji vaikams įrengė trasą ir pakvietė, pasidalijus į komandas, sudalyvauti varžybose. Jose reikėjo pademonstruoti ir greitį, ir taiklumą, ir susikaupimą, ir stovyklavimo gebėjimus, pvz., statant tentą. Visos komandos pasirodė gerai, tačiau labiausiai sėkmė lydėjo Godos, Gustės ir Emos komandą. Papietavę stovyklautojai stengėsi atgauti jėgas, maudėsi, žaidė žaidimus, tvarkėsi pastovyklę, ruošėsi vakaro laužui.

Smagi, įsimintina, daug ko išmokiusi ir naujų draugų dovanojusi stovykla baigėsi. Vaikų ir vadovų vardu ačiū Plungės raj.  Savivaldybės  administracijai, skyrusiai stovyklai paramą. Taip pat nuoširdžiai dėkojame ūkininkei Dainai Martišienei už pieną, vaisius ir daržoves, Gražinai Garbenčienei už daržoves, Irenai Jankauskienei ir Linai Petreikienei – už pagalbą stovykloje.  Jūsų prisidėjimas – neįkainojama dovana stovyklavusiems vaikams.

Ingos Bumblauskaitės nuotraukos