Žlibinai – gyvenvietė Plungės rajono rytuose, prie Plungės–Žarėnų (Telšių r.) kelio. Nuo Plungės iki Žlibinų – 12 km. Pro Žlibinus prateka Minijos dešinysis intakas Sausdravas, o jo tvenkinys yra tapęs žlibiniškių poilsio vieta.

Gyvenvietės senumą liudija kapinynų radiniai, datuojami XI–XIII a., saugomi Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“. Vietovė istoriniuose šaltiniuose minima jau XVII a. – kaimas tada vadinosi Ryvėnais, Rėvėnais, Reivėnais. Tą vardą davęs Sausdravo upelis su aukštais daubų šlaitais išraityta vaga, sustumtais akmenimis, kurie sudaro upės slenksčius – rėvas. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad dabartinis kaimo pavadinimas Žlibinaiatsirado dėl stebuklingo šaltinėlio. Kaime buvusi pastatyta koplytėlė su stebuklingos Švč. Marijos paveikslu, o šalia jos iš žemės gelmių tryško šaltinėlis, kurio vanduo buvęs stebuklingas – akis gydęs. Žmonės iš visur plūdo to stebuklingojo vandens pasisemti – aklieji praregėdavo, nusilpusieji sustiprėdavo. 1773 m. minėtos koplyčios vietoje senolis Mykolas Šukšta padovanojo vieną valaką žemės ir pastatydino medinę bažnytėlę. Pamažu tai vietovei prigijo vardas Žlėbē, o vėliau ji pradėta vadinti Žlebenās (žemaitiškas žodis ,,žlėbs“ vartojamas norint pasakyti ,,mažai matantis, aklas“). Tačiau kaimo ankstesnis pavadinimas nebuvo išnykęs ir XX a. pradžioje. Tai patvirtina 1923 m. vykusio Lietuvos gyventojų surašymo apskaitoje paskelbti duomenys, kur Žlibinų bažnytkaimio pavadinimas parašytas dviem žodžiais – Žlibinų (Reivėnų) bk. Nurodyta, kad tąkart čia buvę 34 ūkiai, gyveno 223 gyventojai. Nuo artimiausios Kretingos geležinkelio stoties – 47 km ir 10 km – nuo Plungės pašto.

Medinė bažnytėlė ilgainiui veikiama gamtos apiro, sunyko. XIX a. pab. sumanyta pastatyti naują. 1898 m. baigta statyti bažnyčia pašventinta Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos vardu. Sovietmečiu 1960 m. Žlibinų bažnyčia buvo uždaryta, naudota kaip sporto salė, sandėlis. 1989 m. grąžinta tikintiesiems, sutvarkyta, atnaujinta ir pašventinta.

Pirmosios senosios Žlibinų kapinės yra už kilometro nuo kaimo, važiuojant senuoju keliu į Kantaučius. Dabar ši vieta yra apaugusi medžiais, čia stovi senas medinis kryžius. Šiuo metu veikiančios Žlibinų kapinės yra už Petrylų sodybos, buvusioje Šukštų dvaro žemėje. Jose žmonės pradėti laidoti XIX a. pab. apie 1870–1875 metus. Manoma, kad pirmoji čia perlaidota iš senųjų kapinių buvo Juzefa Šukštienė, Žlibinų dvaro savininko Vladislovo Kaliksto Šukštos žmona, mirusi 1860 m. vos 29-erių. Jos atminimui kapinėse pastatytas paminklas – iš metalo lietas ažūrinis kryžius, įrašas padarytas lenkų kalba.

Dar baudžiavos laikais visas Žlibinų kaimas priklausė Šukštų giminei, vienai Medingėnų dvaro savininkų giminės atšakai. Kaimo pradžia laikytina, kada buvo pastatyta smuklė prie kelio, tada dar bažnyčios nebuvo.

Pirmojo pasaulinio karo suirutėje dvarininkai Šukštos sugalvojo Žlibinuose steigti mokyklėlę. 1917 m. rudenį mokytoja Šukštaitė minėtos smuklės patalpose atvėrė duris pirmokėliams. Paskui mokyklėlė gyvavo Petrauskų, Zieringių ir Onos Kasparaitės namuose. Mokinių daugėjant vietos ūkininkai skyrė žemės mokyklai statyti, o Plungės miesto valdžia skyrė lėšų ir leido nugriauti nebenaudojamą Plungės Mykolo Oginskio parke buvusį muzikos mokyklos pastatą, vadintą ,,muzikantine“, o jo medžiagas panaudoti naujosios Žlibinų mokyklos statyboms. Parapijiečiai savo arkliais parvežė visą medžiagą, o nusamdyti meistrai surentė pastatą. 1934 m. vėlų rudenį mokykla persikėlė į naujas patalpas. Tuo metu ją lankė 104 mokiniai.

Nuo1956 m. Žlibinuose veikė septynmetė mokykla, o nuo 1962 m. – aštuonmetė, kuri 1986 m. tapo devynmete. 1986 m. pastatyta nauja mūrinė mokykla su sporto sale. Nuo 1999 m. Žlibinų pagrindinė mokykla tapo dešimtmete, jai suteiktas Igno Končiaus vardas. Atšventusi 100 metų jubiliejų Žlibinų pagrindinė mokykla 2017 m. uždaroma.

Žlibinų gyvenvietėje, be bažnyčios ir mokyklos, veikė ir kiti svarbūs objektai: apie 1930–1933 m. čia atidarytas pašto skyrius, veikė dvi privačios krautuvės, malūnas, kalvė.

1948–1949 m. šalyje prasidėjo kolūkių kūrimo vajus. Žlibinai tapo 1949 m. birželio 21 d. įkurto kolūkio centru. 1964 m. kolūkis suteikė patalpas ir kaime buvo atidarytas medicinos punktas. Buvo pastatytos mechaninės dirbtuvės, garažai, grūdų sandėliai, fermos. 1975 m. pastatyti nauji kultūros namai, o 1984 m. – vaikų darželis. Gyvenvietė plėtėsi, žlibiniškiai statėsi naujus namus, atsirado naujų gatvių. 1991 m. prasidėjo žemės reforma ir kolūkių pertvarka. Iširus kolūkiui, 1992 m. Žlibinuose įsikūrė žemės ūkio bendrovė ,,Žlibinai“, kuri sėkmingai gyvuoja iki šiol.

Lietuvos atgimimo laikotarpiu virš Žlibinų kultūros namų pirmiausia Plungės rajone suplevėsavo trispalvė.

2004 m. aktyvių žlibiniškių iniciatyva įregistruota Žlibinų bendruomenė. Jos tikslas – propaguoti savitarpio pagalbą, teikti gyventojams informaciją apie gyvenimo naujoves, puoselėti ir saugoti vietovės gamtą, senas tradicijas, kultūrinį paveldą, kartu su seniūnija spręsti kaimo plėtros klausimus, organizuoti mokymus bendruomenių nariams, ugdyti bendruomeniškumą, susipažinti ir užmegzti ryšius su kaimyninėmis bendruomenėmis, dalyvauti projektuose. Žlibinų bendruomenės atstovaujama teritorija – Žlibinų, Kapsūdžių, Gaižupių, Purvaičių, Jerubaičių, Žvirzdalių, Smilgių, Keturakių kaimai ir dalis Medingėnų kaimo, priklausanti Žlibinų seniūnijos teritorijai, kuriuose gyvena apie 800 gyventojų.  Žlibiniškiai daugybę metų aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime. 2008 m. Žlibinų kultūros namai tapo kultūros centru su jam priklausančiais filialais Glaudžiuose, Kantaučiuose, Grumbliuose ir Staneliuose.

Dabar Žlibinai – seniūnijos centras. Veikia Igno Končiaus pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas, medicinos punktas, kultūros centras, dvi parduotuvės, kavinė, du pieno supirkimo punktai, Žlibinų žemės ūkio bendrovė.

(Panaudota medžiaga iš Prano Rumbučio knygos ,,Žlibinai“ 2011 m.)

 

 

ŽLIBINŲ KRAŠTO KULTŪRINIO GYVENIMO ATSPINDŽIAI

Kodėl taip mylime šitą žemės lopinėlį? Kodėl savo kalbą taip garbinam? Mūsų meilė Tėvynei kyla iš meilės seneliams, proseneliams, tėvams ir pagarbos tam, ką jie mums perdavė.

Žlibinuose skambėjo ansamblių dainos, sukosi šokių rateliai, buvo kuriami ir rodomi spektakliai. Taip pat buvo suburtas bažnytinis choras, veikė jaunimo organizacija ,,Pavasarininkai“, linksmos vakaruškos vykdavo Kapsūdžių kaime Zenono Bladžiaus ūkyje, Žlibinų pieninės pastate vykdavo jaunimo susibūrimai.

1955 m. buvusios klebonijos pastate įkurtas klubas – skaitykla. Dirbo: Bronė Kybartienė, Algis Mačiulis, Stasė Kusaitė-Žibkienė, Vida Lučinskaitė – Povilaitienė, Nijolė Šaltupienė.

1975 m. atidaryti  nauji ir erdvūs kultūros namai su 300 vietų žiūrovų sale, didele scena, darbo ir artistų kambariais. Kultūros namų direktore paskirta jauna specialistė Stefa Stonienė, o meno vadove – Aldona Banaitienė. Susibūrė pirmieji kolektyvai.

Moterų ir merginų choras dalyvavo respublikinėse ir Pasaulio lietuvių dainų šventėse, buvo pripažintas geriausiu iš Lietuvos kaimo chorų. Moterų ansamblis ne kartą tapo ,,Sidabrinių balsų“, ,,Šilų aidų“ konkursų nugalėtoju.

Meno vadovė A. Banaitienė su dramos mylėtojais kasmet statė spektaklius, kuriuose vaidino kaimo artistai mėgėjai. Respublikinėje dramos kolektyvų apžiūroje pelnytas laureato vardas už spektaklį „Dobilėlis penkialapis“.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kultūra ir švietimas buvo pamiršti. Nors atgimimo laikotarpiu virš Žlibinų kultūros namų Lietuvos Trispalvė suplevėsavo pirmoji rajone, tačiau sunkmetis padarė savo – kultūros namuose aktyvi saviveiklininkų veikla sustojo. Laimė, aptriušęs, nešildomas kultūros namų pastatas liks tik žlibiniškių niūriausiuose prisiminimuose. Atnaujintas Žlibinų kultūros centras duris atvėrė 2012 metais. Praėjus metams pelnytas įvertinimas respublikiniu lygiu  Žlibinų kultūros centras pripažintas geriausiu trečios kategorijos kultūros centru Lietuvoje.

Šiandien verčiamas naujas Žlibinų kultūros centro, o kartu ir visos bendruomenės istorijos puslapis, kuris svarbus ne tik vyresnio amžiaus kaimo gyventojams, bet ir jaunimui. Šiandieną Žlibinuose yra suburtas dramos mylėtojų klubas, aktyviai įvairiose šventėse dalyvauja liaudiškų šokių kolektyvas „Sausdravielis“, vaikų šokių kolektyvas „Sausdravēlė vakā“, mišrus ansamblis „Melodija“, Žlibinų kaimo kapela ,,Riviena”, 2020 m. suburta pramoginių šokių grupė, vadovė Loreta Vaitkutė.

Kultūriniai renginiai organizuojami ne tik Žlibinų kultūros centre, bet ir istorinėje prof. Igno Končiaus sodyboje Purvaičiuose. Prof. I. Končiaus vaikaitis Gintaras Končius su žmona Virginija 2009 m. atkūrė senelio sodybą.

2020 m. Žlibinai tampa ,,Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2020″. Pasaulinė pandemija Covid-19, neleido parodyti visų renginių skirtų Mažosios kultūros sostinės vardo pateisinimui. 

 

LANKYTINOS VIETOS

  • Keturakių kaimo miško teritorijoje – valstybės saugomi mitologiniai akmenys „Dievo stalas“ ir ,,Galąstuvas”.
  • Keturakiuose, Medingėnų kaime – rašytojos, pedagogės, visuomenės veikėjos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos (1877-1930) gimtinė.
  • Purvaičių kaime – profesoriaus fiziko, etnografo, menininko Igno Končiaus (1886-1975) gimtoji sodyba, dabar atnaujinama jo vaikaičio Gintaro Končiaus šeimos.
  • Žlibinų Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos bažnyčia.