Joninės švenčiamos naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją, maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos).
Sekmadienį Žlibinų bažnyčioje labai gražiai buvo pasveikinti Jonai ir Janinos – Joninių vardo dienos proga. Etnologai sako, kad trumpiausią vasaros naktį deginami laužai, pinami vainikai, ieškoma paparčio žiedo… Todėl naktį Rasos ir Arvydo sodybos pievoje buvo sukurtas didelis laužas. Joninių naktį garbinome saulę, skaitėme žemaitiškus eilėraščius, šokinėjome per laužą. Senovėje buvo manoma, kad kuo toliau laužas apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
Stefos Stonienės ir Dangerutės Pakalniškienės nuotraukos